Kartais būna situacijų, kai pasijunti, jog esi įkalintas nematomame narve, tarytum psichologinis šydas gaubtų tave, tavo esybę, individualybę, mintis. Rankos nusvyra prieš tavo entuziazmą, kai tiesiog tavo idėjos atsimuša į sieną. O kas gi sudaro tą sieną? Ogi žmonės, kurie siekia savo svajonių. Todėl jei nori siekti savo tikslo, turi pernelyg nesekti, kopijuoti kitų žmonių idėjas aklai, tu tiesiog turi turėti galios, apginti savo svajones, juk iš esmės, kiekvienas žmogus turi daryti tai, ką mano esant geriausia.
Norėdamas siekti savo svajonės PRIVALAI išdrįsti kitam pasakyti ne. Man asmeniškai visada buvo sunku pasakyti ne: žmogui, kai prašo paslaugos(ypatingai pažįstamui), palikti kitus ant ledo kaip komandą, tiesiog pasakyti NE, kai kažkas kitas tikisi pagalbos. Tas negalėjimas niekada lengvai pasitraukti yra žalingas būtent tau dalykas. Nesakau, jog nereikia padėti žmonėms, kalba eina visai ne apie tai, kontekstas per daug gilus, išreikšti šią minutę. Turėjau omenyje apie didelę žmogaus širdį…
Yra žmonių, kurie kažką daro beprasmiško, iš esmės, visi apie tai žino iš šalies, bet nedaugelis pasako iškart ne ir todėl veltui bei beprasmiškai leidžia savo laiką su jais. O kartais paradoksas, kai beprasmiška veikla užsiiminėja žmonės sutinka vienas kitą ir tada paveikslas atrodo tragikomediškas.
Taigi, hipotezė, negalėjimas pasakyti ne – visų pirma atsiranda dėl to, jog neturi drąsos daryti tai, kas būtent tau patinka.
Na tikrai, negerbi savęs, jei nesi laimingas su tuo, kam negali pasakyti ne. Esu girdėjęs, jog labai efektyvi taktika, kaip išmokti lengvai pasakyti ne, yra praktikuotis. Per kažkurį tai laikotarpį, visada sakyk ne su pasigėrėjimu, su įprasta mimika ir nejausk dėl to kaltės jausmo, nes tik tau spręsti, ką, su kuo ir kaip daryti.
Nusprendžiau nuo šiandien imtis veiksmų kaip pakeisti į rutiną panašėjantį gyvenimą, kuris sukaustytas psichologiniame narve ir nepaskęsti savyje, o judėti į priekį. TED talk davė įkvėpimo, kad per 30 dienų galima suformuoti mažą, bet tvarų įprotį.
Todėl pasižadu sau, jog laikysiuosi 9 įpročių, prie jų taip pat dėl įdomumo išrikiavau pagal subjektyvią lygių skalę: paprastas – vidutinis – nelengvas.
Įpročių formavimo planas ateinančioms 30 dienų:
1) rašysiu blogo įrašą kas savaitę, apie tai, ką norėsiu, kas įvyko per savaitę, pamąstymus, savo pasiekimus įpročių formavimo procese [vidutinis]
2) fotografuosiu vieną nuotrauką [paprastas]
3) treniruosiuosi sportu: 100 atsilenkimu, 100 atsispaudimu, 100 pėdų pratimų plius dirbsiu su geležimi, kiek liks jėgų 
šitą norėsiu atlikti ryte [vidutinis]
4) skaitysiu knygas mažiausiai 1 val.: šiuo metu skaitau apie rinkodarą, sveiką gyvenseną, “The lean startup” ir romaną “Krikštatėvis” [paprastas]
5) mažiausiai 1 val. skirsiu laiko savo studijuojamam dalykui: ekonominių žinių gilinimui. [paprastas]
6) atsisakinėsiu ”facebook” – jame per dieną negalėsiu būti daugiau negu 1 val. [nelengvas]
7) šaltas dušas kiekvieną savaitę, bent trumpam [vidutinis]
8) atsikelti 7-8 valandą ryto ir taip visas 30 dienų 
(seniai troškau įprasti anksti ryte, nes žinau, jog didieji pasaulio žmonės, dirbantys didžiausiuose kompanijose, keliasi anksti) [nelengvas]
Aristotelis sakė: “It is well to be up before daybreak, for such habits contribute to health, wealth, and wisdom.”
9) medituoti [paprastas]
Na ką gi, pažadus reikia tesėti. Pirmyn sukurti planą, kokiu metu geriausia maždaug padaryti ateinančios dienos darbus. Skubu atsispausdinti 10 naujai daromų įpročių, kad galėčiau, kiekvieną dieną turėti po savo nosimi.
http://www.youtube.com/watch?v=fJ9rUzIMcZQ
Pirmyn, tiktai pirmyn ir nė žingsnio atgal! Užteks skųstis, tuo, ko nėra, o pirmyn džiautis tuo, kas duota. O duota didžiausia gyvenimo dovana… Kas?
